Atsiliepimai
Aprašymas
Poeto Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) kūrybos rinktinė pradedama eilėraščiais. Jų publikavimas ir viešas skaitymas sukūrė Marcinkevičiaus reikšmės ir populiarumo fenomeną. Iš eilėraščių gausybės stengtasi rinktis tuos, kurių posakiai, vaizdai, įvaizdžiai, imperatyvai yra įsismelkę į žmonių sąmonę. Kas prisimenama, dainuojama, pasitelkiama intymiai ir tautinei savivokai. Iš poemų parinktos tos, kurios reprezentuoja Marcinkevičiaus posūkį į jam ir skaitytojams svarbiausią temą, kurią įsimintinai įkūnijo „Mažvydo“ baigiamasis žodis: „Lie-tu-va!“ Poetas yra pabrėžęs, kad rašytojas – ne istorikas, kad „virš visų istorinių paminklų ar jų griuvėsių gieda dabarties paukščiai“.
Vis atsinaujinančių diskusijų dėl Marcinkevičiaus kūrybos ir laikysenos dalyviams ypač svarbu perskaityti jo esė „Taburetė virš galvos“. Data 1991 metų, bet ilgai nespausdintame pasakojime prierašų atsirasdavo iki gyvenimo pabaigos. Nors ši dienoraštiška esė susijusi su konkrečiais įvykiais bei jų asmenišku išgyvenimu, pasakojamų situacijų, įvaizdžių ir poeto apmąstymų tėkmė skleidžiasi kaip XX amžiaus pabaigos Lietuvos gyvenimo dramatiška refleksija. Šaltinis – autoriaus mašinraštis, surastas aplanke, ant kurio buvo parašyta „Tik po mirties“.
Marcinkevičius turėjo talentą – kalbos, literatūros, tautos gyvenimo pajautimo ir supratimo. Kreipė kūrybą į gėrį, harmoniją, bent jos siekiamybę.
Valentinas Sventickas
EXTRA 20 % nuolaida
Kupono kodas: EXTRA
Akcija baigiasi už 2d.00:56:07
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Hatvbs.
Pardavėjo reitingas: 100%
Kiti šios knygos leidimai:
Poeto Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) kūrybos rinktinė pradedama eilėraščiais. Jų publikavimas ir viešas skaitymas sukūrė Marcinkevičiaus reikšmės ir populiarumo fenomeną. Iš eilėraščių gausybės stengtasi rinktis tuos, kurių posakiai, vaizdai, įvaizdžiai, imperatyvai yra įsismelkę į žmonių sąmonę. Kas prisimenama, dainuojama, pasitelkiama intymiai ir tautinei savivokai. Iš poemų parinktos tos, kurios reprezentuoja Marcinkevičiaus posūkį į jam ir skaitytojams svarbiausią temą, kurią įsimintinai įkūnijo „Mažvydo“ baigiamasis žodis: „Lie-tu-va!“ Poetas yra pabrėžęs, kad rašytojas – ne istorikas, kad „virš visų istorinių paminklų ar jų griuvėsių gieda dabarties paukščiai“.
Vis atsinaujinančių diskusijų dėl Marcinkevičiaus kūrybos ir laikysenos dalyviams ypač svarbu perskaityti jo esė „Taburetė virš galvos“. Data 1991 metų, bet ilgai nespausdintame pasakojime prierašų atsirasdavo iki gyvenimo pabaigos. Nors ši dienoraštiška esė susijusi su konkrečiais įvykiais bei jų asmenišku išgyvenimu, pasakojamų situacijų, įvaizdžių ir poeto apmąstymų tėkmė skleidžiasi kaip XX amžiaus pabaigos Lietuvos gyvenimo dramatiška refleksija. Šaltinis – autoriaus mašinraštis, surastas aplanke, ant kurio buvo parašyta „Tik po mirties“.
Marcinkevičius turėjo talentą – kalbos, literatūros, tautos gyvenimo pajautimo ir supratimo. Kreipė kūrybą į gėrį, harmoniją, bent jos siekiamybę.
Valentinas Sventickas
Atsiliepimai
Nuostabi dovana nuo Kalėdų bobutės. Mieliausias skaitinys!
Puiki rinktinė, ačiū leidėjams. Patogus knygos formatas, nors knyga stora, bet praktiško dydžio, lengva ją laikyti rankose skaitant; malonūs, stori, sendinto popieriaus puslapiai. Just. Marcinkevičius - lietuvių klasikas, tautos gyvybės palaikytojas, mūsų pasididžiavimas. Jo išgyvenimai, lyriniai pastebėjimai, kaip niekada, aktualūs ir šiandien. "Tiktai nesakyk, kad manęs nepažįsti. Rankos mes, rankos, ištiestos susitikimui. Šviesa mes, kurią turime garsiai ištarti."....
Justino Marcinkevičiaus kūryba man visuomet buvo kaip kelrodė žvaigždė, kai būdama jauna joje rasdavau atsakymus į visus būties iškeltus klausimus. Jo kūryboje visuomet rasdavau viltį, paguodą, ramybę...Kai nesisekdavo, jo eilėraščiuose rasdavau nusiraminimą... Aš kiekvieną jo kūrinį vertinu kaip šedevrą, kaip balzamą sielai...